Įsivaizduokite miestą.

Miestas bevardis.

Mano miestas, Jūsų miestas, svetimas miestas. Prismaigstytas sovietinių daugiabučių, pamaišiui su siauromis parkų juostelėmis, griežtais biurų pastatais ir privačių namų kvartalais.

Upė dalija miestą perpus, tarsi gili šlapiuojanti žaizda. Palijus į butus skverbiasi dumblo kvapas, balkonuose lizdus suka balandžiai, tuc tuc tuc per šventes kala muzika, o apleistų garažų pakrašty riogso troleibuso griaučiai.

Miestas, kokių šimtai.

Pažįstamas, suprantamas, paprastas.

Ir melagis.

Normalumas apgaulingas, lyg vandeny sustingęs atspindys.

Tam, kad pamatytum, kas slypi po paviršiumi, teks sulaikyti kvėpavimą ir panėrus plačiai atmerkti akis.

Šis miestas turi anapusį.

Paauglė išsprunka į pasimatymą ir negrįžta. Jos sesuo pamažu išsikrausto iš proto.

Paupy stūkso namas su mansarda. Vos keli butai.

Antrajame kambaryje gyvena ragana ir sudegęs berniukas, sienomis raizgosi kerai, įaugę į tinką, betoną, kitus, nepažįstamus, pasaulius.

Paryčiais, pažliugusioje dirvoje Šėtonas palieka gilias pėdas. Jos iki kraštų patvinsta juodu pažinimo vandeniu, kurio vyrams gerti nevalia.

Septynios laumės motinos lyg medelį nederlingoje dirvoje pasėja paskutinę dukrą, ir stebi, ar ši prigis.

Palėpėje smūgiai, inkštimas, tyla.

Smėlynėje mirga raganiūkštės nupaišyti ženklai, penkiametės rankose lūžta klevo lazdelė. Švelniai šypso išsigimę žmonių pavidalo padarai. Juos norisi pamyluoti.

Gilumoje, anapus miesto atspindžio, nelieka nieko normalaus, nieko ką tareisi pažįstantis ar suprantąs.

_______________

Rašydama knygą nesiekiau jaukumo. Nepažadu Jums šviesos. Gėris ir blogis čia susiviję į kamuolį, suaugę tarpusavyje, sunku atskirti, kuris yra kuris.

Tai istorijos lietingiems rudens vakarams, augančių naktų šventimui. Istorijos, suteiksiančios peno Jūsų vidinei tamsumai.

Kartais ir ją reikia pamaitinti.

Panerti gilyn, plačiai atmerkti akis.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad pirmasis mano bandymas kalbėti nebe vaikams Jus užkabins.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad priimsite šią knygą su visais jos keistumais, šešėliais ir bjaurastimi.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad po to, ką prirašiau manęs, neatskirs nuo Bažnyčios.

Mano Mama dėl to labai nusimintų.