Kai prieš 12 metų pirmą kartą atvykau į Merkinę, miestelyje neveikė nė viena kavinė, restoranai, turistų ten apsilankydavo tik vienas kitas. Vietos gamtinis kraštovaizdis man darė milžinišką įspūdį, o iš muziejaus darbuotojų sužinojau, kad Merkinė, pasirodo, turi įspūdingą praeitį. Labiausiai patraukė faktas, kad Merkinėje lankydavosi Lenkijos karalius, LDK Didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza, ne tik lankydavosi, bet ir praleido paskutines dienas bei mirė. Merkinė man atrodė kaip neatrastas perlas visomis prasmėmis.

Vėliau Merkinėje pragyvenau porą man labai svarbių ir gražių metų. Panašiu laiku rašiau ir gyniausi bakalauro darbą apie Merkinės miesto kultūrinius pasakojimus. Galiausiai pati ėmiausi tuos pasakojimus kurti. Ketverius metus kūriau komiksą apie gyvenimą, kuris galėjo būti Vladislovo Vazos IV-ojo. Vaizdavau jo keliones į Lietuvą (į Vilnių ir į Merkinę), XVII-ojo a. karališkojo dvaro aplinką, ankstyvojo Vilnius baroko motyvus, pirmąją operos teatro Lietuvoje susikūrimą ir gyvavimą, operos „Elenos pagrobimas“ premjerą, M. K. Sarbievijaus darbą karaliaus dvare ir garsiųjų „Silviliudijų“ atsiradimą, nuostabią Merkinės gamtą bei uždraustą meilę Merkinėje gyvenusiai moteriai, likusiai istorinių šaltinių paraštėse.

Istoriniai faktai tapo atraminiais stulpais, o pats meninis pasakojimas nusidriekė tarp šių faktų, juos sujungdamas. Nors tai turbūt pirmas lietuviškas meninis pasakojimas, išsamiai atkuriantis Vladislovo Vazos IV-ojo valdymo laikotarpį – kviečiu „Karalius nakvos Merkinėje“ skaityti kaip vieną iš galimų kūrinių apie šį valdovą, šį laikotarpį, šiuos žmones ir šias vietas.

Šį komiksą kūriau ilgai, ramiai, nuosekliai ir be didelių kūrybinių krizių. Tikiuosi, kad šioje knygoje pavyko perteikti ir tą ramybę, kurią jutau kurdama, ir kuri gali užlieti, pavyzdžiui, stebint, kaip paryčiais kyla rūkas virš upių santakos. Tegul tas rūkas ridenasi, tegul uždangos pakyla, ir teprasideda pasakojimas.