• Priekis
Kaina: 5.00 €
Į krepšelį

Info

  • Vertėja iš italų k.: Toma Gudelytė
  • Knygos dailininkė: Sigutė Chlebinskaitė
  • Viršelio iliustracijų dailininkė: Iwona Chmielewska
  • Leidykla: Aukso žuvys
  • Išleidimo data: 2014
  • Viršelis: minkštas
  • Kategorija: grožinė literatūra
  • Puslapių skaičius: 222
  • ISBN: 978-609-8120-02-8
  • Kalba: lietuvių
Igor Argamante

Jerichas 1941 metais

Vilniaus geto istorijos

Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos – daugiasluoksnis Igorio Argamanteʼės romanas apie Vilniaus getą. Jis paremtas autoriaus biografiniais faktais, įvairių pasaulio bibliotekų archyvine medžiaga ir sava vaizduote. Pirmoje romano dalyje pasakojama apie vilniečio berniuko Igorio draugystę su bendraamžiu Čekijos žydu Hansiu, kuris su šeima rado prieglobstį Lietuvoje. Deja, neilgam… Į Vilnių netrukus įžygiuoja vokiečiai ir įkuria getą. Romanas ir skirtas šiam berniukui.

 

Romane į geto kasdienybę žvelgiama giedru vaiko žvilgsniu, todėl visi siaubingi įvykiai išgyvenami kitaip: smalsiai, naiviai, žaismingai. Antroje dalyje pasakojamos su Vilniaus getu susijusios istorijos iš kitų romano veikėjų perspektyvos. Tai žydas vagis Avidanas, kuris išdavė savo tautiečius, Vilniaus geto kovotojas Raulis, Vilniaus geto žydų policijos viršininkas Jokūbas Gensas, Mordechajus, kuris Paneriuose turėjo deginti savo tautiečių kūnus, šiems darbams vadovavęs vokietis Kurtas ir daugelis kitų.

 

Romane autorius nevengia būti ironiškas, atskleisdamas absurdą, kurį teko išgyventi romano veikėjams. Už aukštą meninę vertę romanas buvo nominuotas vienai prestižiškiausių Italijoje Italo Calvino literatūros premijai.

 

Igor Argamante (tikroji pavardė Argamakow, g. 1928) – Vilniuje gimęs lenkų kilmės italų rašytojas, karo metais nublokštas į Triesto miestą, kuriame pradėjo rašyti savo atminimų romaną Jerichas 1941 metais. Autoriaus motina buvo lenkų kilmės katalikė, o tėvas – carinės Rusijos armijos karininkas, išpažinęs stačiatikių tikėjimą. Argamakow’ų šeima į Lietuvą atsikraustė po pirmojo Pasaulinio karo ir išgyveno čia dešimtį metų: iš pradžių Vilniuje, vėliau – Kaune. 1945 m. rašytojas emigravo į Italiją ir ilgą laiką pradirbo su rašymu visai nesusijusį darbą: vadovavo už Jugoslavijos rinką atsakingam padaliniui elektronikos įmonėje „Olivetti“, nuo 1990 m. buvo Pietų Afrikos Respublikos garbės konsulu Trieste. Šiuo metu gyvena Pizoje.

 

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skyrė Dominygko Urbo premiją knygos vertėjai Tomai Gudelytei už sėkmingą vertimo debiutą.

Knyga taip pat įtraukta į vertingiausių 2014 m. šiuolaikinės literatūros ir klasikos sąrašus.

Mano krepšelis