Tai Antano Sniečkaus, ilgamečio okupuotos Lietuvos administracijos vadovo, politinė biografija nuo 1926 iki 1974 metų. Nors aplinkinių šeimininku vadintas Sniečkus ilgainiui įgijo vis daugiau įtakos, bet konkurencinėje sovietinėje sistemoje vienas lauke – ne karys. Tad knygoje analizuojamas ne tik Sniečkaus kelias nuo pat pirmų dienų pogrindyje iki karjeros sovietų nomenklatūroje, bet ir jo aplinka – bendražygiai ir oponentai. Įtraukų ir pagavų pasakojimą kuria dvariškių, susispietusių aplink šeimininką, metafora, nurodanti į tarpusavio ryšius ir priklausomybes kaip esminę išlikimo strategiją.

Fundamentaliame tyrime ieškoma atsakymų į šiuos klausimus: kaip Sniečkus kilo partinės hierarchijos laiptais? Kas sudarė artimą Sovietų Lietuvos vadovo ratą ir kaip jis keitėsi? Kokį vaidmenį atliko medžioklės? Kaip Sniečkus sugebėjo konsoliduoti savo valdžią? Kodėl rėmė su komunistine ideologija nesusijusius projektus, pavyzdžiui, Trakų pilies (at)statymą? Kas buvo Sniečkaus oponentai? Kokie santykiai mezgėsi su SSRS lyderiais?

Marius Ėmužis – istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, studijų ir straipsnių istorinėmis temomis autorius, tinklalaidės „Ko tyli istorikai?“ bendraautoris. 2020 m. publikavo mokslo studiją „Partizanė. Monika Alūzaitė – moteris laisvės kovose“.

Knygos leidybą dalinai finansavo